Kai pergalė priklauso nuo vėjo ir komandos (I dalis). Rokas Milevicius
Asmeninio albumo nuotr.
I dalis

Tiesą sakant, realiai vėjas mažai prisideda prie sėkmės, nes kompetentinga, darni komanda net ir tą patį vėją gali taip sėkmingai nukreipti į bures, kad pergalė gerokai priartėtų. Arba priešingai.

Šia tema gali daug papasakoti vienas naujausių „Shibui“ pranešėjų Rokas Milevičius, „The Ocean Race“ buriuotojas, „Ambersail 2 komandos” kapitonas. Apie komandos dinamiką, lyderystę jis kalba ne remdamasis teorija, bet savo asmenine patirtimi – ir sėkminga, ir nelabai. Iš visų situacijų galima pasisemti vertingos patirties, jei tik to nori.

Iš Londono olimpinių žaidynių į „The Ocean Race“

Kokia svarbi komanda Rokas pirmą kartą patyrė 2014-2015 metais dalyvaudamas garsiausiose pasaulyje „Volvo Ocean Race“ buriavimo varžybose. Ši prestižinė regata vyksta kas trejus metus, o plaukimas aplink pasaulį trunka daugiau nei devynis mėnesius, keliais etapais, per kuriuos buriuotojai aplanko visus kontinentus.

Atskiri etapai tęsiasi po kelias savaites, o pergalę, pavyzdžiui, buriuojant iš Naujosios Zelandijos iki Brazilijos krantų gali nulemti penkiolikos minučių skirtumas. Įvertinus, kad visi dalyviai plaukia vienodomis „Vo-65“ modelio jachtomis, praktiškai tomis pačiomis sąlygomis, akivaizdu, kad pergalė priklauso tik nuo komandos. Tad galima tik įsivaizduoti, kokia atidi atranka vyksta ir kokia konkurencija tarp norinčių tapti šių legendinių varžybų nariais – visi geriausi pasaulio buriuotojai svajoja atsidurti tarp tų keliasdešimties laimingųjų (varžybose dalyvauja aštuoni laivai, kurių įgulą sudaro aštuoni komandos nariai ir žurnalistas).

Kaip prisipažįsta R. Milevičius, pakliūti į šias lenktynes vilčių buvo labai nedaug, tačiau kai išgirdo, kad garsusis olandų „Team Brunel“ kapitonas Bouwe'as Bekkingas ieško dviejų įgulos narių, kurių amžius būtų iki trisdešimties metų, ryžosi bandyti laimę.

„Na, pagalvojau, gal pavyks nors susipažinti su legendiniu B. Bekkingu“, – prisiminė savo tuometines nuotaikas Rokas.

Tiesa, jaunas buriuotojas jau turėjo ką įrašyti į savo CV: tai ir dalyvavimas Londono olimpinėse žaidynėse, ir gera praktika plaukiojant lietuviškąja „Ambersail“. Nepaisant to, žinutė iš „Team Brunel“ Rokui buvo maloni staigmena – jis buvo vienas iš trisdešimties kandidatų, kuriuos B. Bekkingas pakvietė dalyvauti antrame atrankos etape. Įvertinus, kad pretendentų skaičius siekė tris šimtus, tai jau buvo didelis pasiekimas.

„Čia buvo vertinamas mūsų fizinis pasirengimas, sveikata, turėjome atlikti daugybę psichologinių testų“, – prisimena antrąjį atrankos etapą pašnekovas.

Į trečiąjį, vykusį jau laive, lietuvis taip pat pateko – ir čia buvo likę tik penki pretendentai. Jis neslepia – tai buvo tikrai nelengvas išbandymas, įvertinant, kad kiti įgulos nariai – patyrę buriuotojai. Fizinis pasirengimas ruošiantis olimpiadai, patirtis plaukiojant su „Ambersail“, o ypač – nuolat kylanti mokymosi kreivė per trečiąjį etapą, nulėmė, kad vienas iš dviejų visus atrankos etapus įveikusių kandidatų buvo lietuvis.

Netinkamai parinktas komandos narys gali kainuoti gyvybę

„Atsakymas, kodėl atranka tokia griežta ir sudėtinga, paprastas – plaukiant kiekvieno gyvybė priklauso nuo kiekvieno. Tiesiogine to žodžio prasme. Laive yra aštuoni žmonės, budime vachtomis, realiai vienu metu laivą valdo keturi žmonės. Todėl kapitonas turi būti absoliučiai tikras, kad kiekvienas iš įgulos narių bet kuriuo metu padarys viską, kad laivas kuo geriau plauktų į priekį. Mes kiekvienas turėjome siekti patys ir reikalauti iš kitų – būti pačia geriausia savo versija. Visi žinojome, kad mūsų tikslas – pergalė, ir turime padaryti viską, kad ją pasiektume“, – pasakojo R. Milevičius.

Ekstremalios sąlygos daug labiau išgrynina tiesas, apie kurias kalbama ir versle – motyvuota, efektyvi komanda gali labai daug nuveikti. Ir priešingai. Tik darbe, kasdienybėje kartais galima pasislėpti už kitų, o plaukiant Patagonijos pakrantėmis, kai vėjo gūsiai mėgina suplėšyti bures, slėptis nebūna už ko. Tad čia išbandytos situacijos gali tapti gerais pavyzdžiais, kaip elgtis ar nesielgti versle.

Tiesa, nepaisant taip stropiai atrinktos komandos, buriuotojams nepavyko išvengti sunkių išbandymų. Vienas didžiausių iššūkių „Team Brunel“ įgulos laukė plaukiant iš Kinijos į Naująją Zelandiją. Visi gerai žinojo – bus tam tikras laiko tarpas, kai gali pasiekti netikslios orų prognozės, tai buvo nuolat kartojama per susirinkimus.

Jachta sėkmingai išplaukė iš Kinijos į atvirus vandenis, sulaukė pastovių vėjų į bures ir sėkmingai artėjo prie Naujosios Zelandijos krantų. Visi duomenys rodė, kad po dviejų parų „Team Brunel“ įgula sėkmingai pasieks finišą gerokai lenkdama kitus dalyvius. Ir staiga situaciją sujaukė tradicinė orų prognozė, pranešusi, kad netrukus laivas pateks į štilio zoną. Tai reiškė, kad visas optimistines prognozes reikia atidėti į šalį ir imtis skubių priemonių situacijai suvaldyti.

Laukite tęsinio