Prof. Audrius Beinorius „Shibui“ svetainėje pristatomas kaip indologas, kurio ekpertizės sritys: kultūrinė psichologija, tarpkultūrinė komunikacija, Indijos ir Azijos kultūros, budizmas, joga, hinduizmas. Tokie žodžiai tarsi iš karto padvelkia Azijos kvapais, ryškiomis spalvomis ir klausytojai tikisi egzotiško pasakojimo apie tolimas Rytų šalis. Tačiau, iš tiesų, daug dažniau prof. A. Beinoriaus pagalbos prašoma susidūrus su įvairomis komunikacijos problemomis. Na, pavyzdžiui, prasideda projektas su partneriais iš Indijos. Lietuviai ir kiti europiečiai neriasi iš kailio, sudarinėja planus, bet darbai stringa. Kai po kurio laiko susiprantama kreiptis į specialistą, paaiškėja, jog partneriai Indijoje nėra jokie tinginiai ar piktavaliai, priežastis – prie bendro projekto dirbantys žmonės tiesiog nesusikalba. Ir šiuo atveju turima omeny ne anglų kalbos žinios, o kultūriniai, komunikacijos, psichologijos skirtumai.

Indas niekada nepasakys „ne“

Pats banaliausias pavyzdys – indas niekada nepasakys Jums „ne“. Net kelionių po Indiją vadovai perspėja: „Tik niekada neklauskite indo, ar šis kelias veda ten ir ten, nes atsakymas visada bus teigiamas. Geriau iškart teiraukitės, kuriuo keliu nueiti ten ar ten.“ Tad ir paklausti, ar darbai bus padaryti prašomu terminu, partneriai užtikrintai taria „taip“, nors puikiausiai suvokia, kad to padaryti neįmanoma.

„Kitas pavyzdys – kuo skiriasi vakariečio ir japono motyvaciją. Pasidžiaugėte darbštaus japono atliktu darbu ir pagyrėte, kad jis šaunuolis? Bet tai visiškai jį demotyvuoja! Jis tiesiog nebeturi, kur toliau tobulėti, nes nuo vaikystės yra įpratęs, kad dėmesys nukreipiamas į jo trūkumus, silpnybes, į tai, kas turi būti lavinama, o ne kur jo stiprybės. Toje šalyje žmogus taip edukuojamas, ruošiamas profesinei brandai”, – pateikia dar vieną pavyzdį prof. A. Beinorius.

Natūralu, kad tarptautinio darbo, verslo sferoje, priimant studentus iš Rytų šalių, galiausiai – net keliaujant į Aziją tokius niuansus tiesiog būtina žinoti. Nors visa tai – tik keli labai supaprastinti prof. A. Beinoriaus tyrimus ir jo mokymus apibūdinantys pavyzdžiai. Pats jis į savo tyrimų sritį žvelgia kur kas plačiau ir giliau.

„Mane domina ne tik Pietų ar Pietryčių Azijos regionas, bet apskritai kultūrinio kitoniškumo samprata. Kultūrinis kitoniškumas aprėpia labai daug sudedamųjų dalių, pradedant žmonių gyvensena, elgsena, jausena, mąstymu, reiškiasi konkrečiais pavidalais, tokiais kaip religija, filosofija, menas, akivaizdžiai atsiskleidžia per komunikaciją, bendravimą. Kadangi mano sritis yra filosofijos ir religijos tyrimai, labiausiai domiuosi būtent tuo, kas susiję su žmogaus prigimties suvokimu, žmogaus įprasminimu šiapus ir anapusybės vizija“, – apibrėžia savo mokslinių interesų sritį prof. A. Beinorius ir pasidaro aišku, kad tikėtis tik spalvingo pasakojimo apie Indijos keistumus ir žavesius tikrai neverta.

Kuo toliau nuo Europos, tuo ryškesni kultūriniai skirtumai

„Vienas iš dalykų, kuo aš užsiimu ir magistro, ir doktorantūros studijų lauke, yra kultūrinės psichologijos disciplina. Ji palyginti nauja, artima tarpkultūrinei psichologijai, tik pastaroji daugiau sugretina įvairias kultūras“, – pasakoja prof. A. Beinorius.

Pasak pašnekovo, tyrinėjant nuo mūsų, nuo europinio konteksto labiau nutolusias kultūras, geriau ryškėja kultūriniai skirtumai.

„Niekas neabejoja, kad mūsų biologinė, fiziologinė prigimtis yra universali. Tačiau nepaisant šio fiziologinio ir biologinio universalumo, yra daug kitaip besireiškiančių niuansų. Kažkas yra gerai pasakęs, kad kultūros yra tarsi kompiuteris – techninė įranga (hardware) visų ta pati, tačiau programinė įranga (software) skiriasi. Ir ta programinė įranga yra tai, ką žmonės perima, įgauna per ilgą ir sudėtingą socializacijos, edukacijos procesą, kuriame dalyvauja ir tėvai, ir sociumas, ir mokykla, ir daugybė kitų veiksnių, kurie suformuoja mūsų kultūrinį apspręstumą, kurio patys dažniausiai namuose nejaučiame“, – kalba profesorius.

Nuvykę į kitą kultūrą mes į viską žvelgiame iš savo kultūros centro ir kartais nuoširdžiai nustembame, kad mūsų europietiškos vertybės, mūsų filosofinis, religinis paveldas nėra universalus ar privalomas kitiems. Tikrovė tokia, kad egzistuoja skirtingos filosofijos, skirtingi mąstymai, skirtingos elgsenos, jausenos, pagaliau – motyvacija.

„Užuot puolę lyginti ar smerkti kitų mąstymą, pirmiausia turėtume pažvelgti į veiksnius – kas tai lemia, kodėl taip yra. Indija man yra kaip tas darbinis laukas, kuriame aš dirbu, studijuoju, mokausi. Tai mano empirinio tyrimo laukas, kuriame aš semiuosi patirties, tyrinėju tą kultūrinį kitoniškumą, mokausi bendrauti būdamas tarp jų“, – komentavo savo ryšius su Indija prof. A. Beinorius.

Rytų šalių kultūros ir praktikos Vakaruose

A.Beinoriaus susidomėjimo Indija, apskritai – Azijos šalimis motyvai kaip ir aiškūs. O kuo tos žinios, profesoriaus vedami edukaciniai užsiėmimai gali būti naudingi mums visiems?

Į vieną klausimą jau kaip ir atsakyta – planuojant bendradarbiauti, turėti verslo reikalų su Kinija, Indija, Japonija reikia bent šiek tiek būti susipažinus su tų šalių kultūra ir išmanyti bent jau komunikavimo su jų atstovais pagrindus. Priešingu atveju bendradarbiavimas, kaip jau minėta pavyzdžiuose, gali klostytis toli gražu ne taip sklandžiai, ar net problemiškai.

„Dirbu su įvairiomis įmonėmis, kurioms kyla klausimų, kaip bendrauti su tų kraštų žmonėmis, kaip iš jų išsireikalauti norimo rezultato. Dar sudėtingiau, jei indas ar japonas yra vadovas – kaip elgtis, kaip su juo bendrauti. Ir darbas – tai tik ledkalnio viršūnė, šalia to iškyla daugybė kitų klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis prie stalo, kaip bendrauti atėjus į svečius ir pan. Efektyviausi užsiėmimai būna tada, kai galime aptarti konkrečius klausytojams iškilusius atvejus, nes kol su tuo pats nesusiduri, net neįsivaizduoji, į kokias situacijas galima patekti“, – pasakojo prof. A. Beinorius.

Dar viena priežastis giliau pasidomėti Rytų šalių kultūra, istorija, filosofija – vis dažniau mus pasiekiantys tų kraštų praktiniai mokymai, įvairios disciplinos. Pavyzdžiui, ta pati joga ar sparčiai populiarėjanti budraus dėmesingumo (mindfulness) praktika.

„Pats esu jogą praktikavęs, tyrinėjau istoriją ir pirminius šaltinius, tad sulaukiu kvietimų plačiau papasakoti apie ją – kas tai yra, kaip ji suvokiama Indijoje ir Vakaruose, kiek susijusi su religija – žmonės ieško atsakymų į šiuos klausimus norėdami geriau pažinti jos praktiką. Mindfulness praktika atėjusi iš budizmo, tad vėl kyla klausimų – koks to įsisąmoninto dėmesingumo ryšys su istorine budizmo filosofija ir psichologija, bendra žmogaus sąmonės samprata? Tai ir bandymas suvokti, kaip mūsų kultūroje kinta ir adaptuojamos iš kitų šalių atkeliavusios praktikos, kaip mes jas suvokiame ir kuo tai gali būti mums praktiškai naudinga, kaip gali mus praturtinti“, – komentuoja dar vieną susidomėjimo Rytų šalimis aspektą pašnekovas.

Kartais prof. A. Beinorius kviečiamas tiesiog papasakoti apie kurias nors Azijos šalis, jų papročius, tradicijas, religijas norint praplėsti komandos akiratį, perkelti dėmesį į kitą tematiką, nes sukeldamos naujų įspūdžių temos padeda tarsi kitu kampu pažvelgti į kasdienybę, atrasti naujų idėjų ar originalių darbo sprendimų. Tačiau, kaip jis pat sako, svarbiausia – žinoti aiškią intenciją – ko norima iš tų mokymų, kokio tikslo siekiama. Tokiu atveju konkretiems poreikiams parengtas mokymas ar seminaras bus ir įdomus, ir maksimaliai naudingas – suteikiantis žinių, atsakantis į aktualius klausimus ar pažadinantis fantaziją egzotiškų šalių kultūros patirtimi ir vaizdais.