Ryte vos pravėrus virtuvės duris vietoj kavos aromato jį pasitinka karščio banga – atvira liepsna dega spintelės, liepsnoja užuolaidos. Siaubo apimtas jis puola į svetainę, kur kiti namiškiai jau geria kavą: „Gaisras!“ „Nusiramink, akivaizdu, tu perdedi pavojų“, – prataria tėvas, nepakeldamas akių nuo laikraščio. „Virtuvėje visada karšta“, – pritaria jam dukra. „Na, bet jei jis taip sako, gal reikėtų aptarti šį klausimą, imtis kažkokių priemonių“, – nužvelgia šeimyną motina.

Žinoma, tokia padėtis atrodo absurdiškai. „Bet realiai ji atspindi situaciją, kurioje mes dabar esame. Mokslininkai klimatologai šaukia apie kylantį pavojų, o mes vartome grėsmę pranašaujančias ataskaitas, rengiame konferencijas, pasirašinėjame ketinimų protokolus ir gana lėtai imamės konkrečių priemonių“, – komentuoja situaciją fizikas, mokslų daktaras Jonas Jurkevičius.

Jis – vienas iš „Shibui“ komandos pranešėjų, tvarumu besidominčių įmonių darbuotojams pristatantis pranešimų seriją apie klimato kaitą.

Klimato kaitos rezultatus pajusime kiekvienas

Jonas dirba Vilniaus universiteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos grupėje, taip pat skaito paskaitas studentams fizikams bei bendrojo išsilavinimo paskaitas apie klimato kaitą.

„Tai pats svarbiausias bendrojo išsilavinimo klausimas, nes žmonės turi būti informuoti apie situaciją ir imtis priemonių jai keisti, – komentuoja tokį temos pasirinkimą pašnekovas. – Prasidėjus koronaviruso pandemijai visi labai greitai sužinojome, kaip dėvėti kaukes, plauti rankas. Klimato kaita – dar didesnė globali problema, kuri apima visą planetą ir palies kiekvieną iš mūsų. O ką mes darome norėdami to išvengti?“

Atsakydamas į tokį klausimą kiekvienas papasakotume apie rūšiuojamas šiukšles, vietoj plastikinio pasirinktą daugkartinį pirkinių maišelį ir panašias mūsų atsakingumą įrodančias priemones. Tačiau norėdami būti iš tiesų ekologiškais, su tais medžiaginiais maišeliais turėtume nueiti į parduotuvę... 131 kartą¹ .

Tiesą sakant, individualiai jau ir negalėtume daug nuveikti, nes net nieko neveikiantis benamis netiesiogiai kuria milžiniškas asmenines emisijas² . Realiai 76 proc. visų emisijų – energijos gavybos pasekmė; 85 proc. energijos – iš fosilinio kuro deginimo; TOP dvidešimt fosilinio kuro kompanijų sukuria beveik 30 proc. visų emisijų. Nors lėktuvų skrydžiai tesudaro 3 proc. pasaulio emisijų, didesnę jų pusę sukuria vos 1 proc. pasaulio populiacijos.

Gali kilti klausimas – kodėl gana vangiai imamės veiksmingesnių priemonių tvarumo klausimams spręsti? Viena priežasčių – gerai nesuvokiame grėsmės masto. Ką dažniausiai girdime – kalbas apie tai, kad temperatūra sušils pora laipsnių? Lietuvoje mūsų tuo neišgąsdinsi, priešingai, apsidžiaugsime – gal liepos mėnesį prie Baltijos jūros galėsime nors atsisegioti megztinį.

„Iš tiesų kalbame apie temperatūrą, kuri yra klimato sistemos vidinės energijos charakteristika. Pakitusi dviem ar trimis laipsniais ji negrįžtamai pakeistų mūsų planetą, turėtų milžiniškos įtakos ir ekonomikai, ir socialiniams reiškiniams ³ . Kalbame ne apie mūsų komfortą, o apie egzistencinę problemą“, – sklaido mitus J. Jurkevičius.

Pristatydamas pranešimus įmonių darbuotojams ir pasakodamas apie klimato kaitos padarinius, jis parenka kiekvienai auditorijai artimus ir suprantamus argumentus. Išgąsdino per Baltarusijos sieną į Lietuvą žengiantys migrantai? O pagalvokite, kas bus, jei sausros sukels badą Afrikoje ir šimtai tūkstančių jos gyventojų patrauks ieškoti maisto į Europą. Mėgstate prancūzišką vyną? Netrukus jo skonis suprastės dėl pernelyg greito uogų nokimo kaitresnėmis vasaromis⁴ , o derliai jau sumažėjo trečdaliu dėl lepioms vynuogėms neįprastų temperatūros svyravimų⁵ .

Žemės gelbėti nereikia, gelbėkimės patys

Dar vienas mitas, kai kalbame apie klimato kaitą – kvietimas imtis priemonių ir gelbėti žemę.

„Žemė kaip planeta puikiausiai gali gyventi ir be mūsų, žmonių. Visi kataklizmai: uraganai, liūtys, cunamiai – pavojingi mums, o ne planetai Žemei. Stabdydami klimato kaitą, gelbstimės patys“, – griovė dar vieną mitą pašnekovas.

Ir pradėti gelbėtis reikėjo net ne vakar, o užvakar arba dar anksčiau. Dabar net jei mūsų neliktų, klimato sistemai stabilizuotis reikėtų šimto, o gal net daugiau metų.

„Mes kalbame ne apie sugrįžimą į ankstesnę situaciją, į priešindustrinius laikus, bet apie naują būseną. Ir norime, kad ji būtų kuo geresnė“, – atskleidė realius mūsų siekius J. Jurkevičius.

Kažkada viena reklamos agentūra, siekdama nukreipti dėmesį nuo didelės, aplinką teršiančios pasaulinės korporacijos, sukūrė itin sėkmingą reklamos kampaniją, raginančią kovą su klimato kaita pradėti nuo savęs⁶ . Taip, tai irgi teisinga, bet pasaulinių kataklizmų akivaizdoje sprendimai dėl efektyvių veiksmų turi būti priimami ne kiekvieno asmeniniu, bet vyriausybių, šalių, pasaulio lygiu.

„Turime daryti viską, kad mūsų išrinkti politikai, sprendimus priimančių institucijų atstovai imtųsi realių priemonių, galinčių sumažinti klimato kaitos priežastis“, – kalba pašnekovas.

Nes dabar vaizdelis toks, kad sėdime automobilyje ir dideliu greičiu lekiame link betono sienos. Užuot stabdę, užmerkiame akis ir dar uoliau spaudžiame greičio pedalą. Ar gali ši situacija pasikeisti?

„Aš esu optimistas ir tikiu, kad dar ne per vėlu pradėti ją keisti. Dėl to ir rengiu pranešimus šia tema“, – tikina J. Jurkevičius.

¹ https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment _data/file/291023/scho0711buan-e-e.pdf
² https://www.pacificresearch.org/wp-content/uploads/2017/06/ELSA-IEEE-2008.pdf
³ https://www.ipcc.ch/report/ar6/wg1/
⁴ https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/gcb.13382
⁵ https://www.theguardian.com/food/2021/apr/15/agricultural-disaster-two-billion-worth- of-french-wine-production-lost-after-cold-snaps
⁶ https://perma.cc/DF67-UCXG