Džiuginti turi ne tik rezultatas, bet ir procesas. Rūta Meilutytė
Roko Darulio nuotraukos

Tuo įsitikinusi buvusi olimpinė čempionė, profesionali sportininkė, dabar – Vytauto Didžiojo universiteto studentė Rūta Meilutytė. Tai jos asmeninė patirtis, ne teorinės žinios – nepaisant iškovotų aukščiausių olimpinių apdovanojimą, Rūta neabejoja – kelias link jų taip pat turi būti malonus.

Apie šią savo patirtį, apie tai, kaip išlikti savimi, įsiklausyti į savo vidinį balsą esant milžiniškam spaudimui ir lūkesčiams Rūta pasakoja ir pranešime „Mano kelias“. Ji – nauja „Shibui“ komandos pranešėja.

Filosofija „mažiau yra daugiau“ pasiteisino

„Per savo profesionalios sportininkės karjerą praėjau du etapus: nuo labai rimto, reikalaujančio daug sunkaus mechaniško darbo, iki gerokai laisvesnio. Pirmasis prasidėjo Anglijoje, kur buvo didžiulė motyvacija siekti geriausių rezultatų, bet sunkus ir alinantis darbas, aplinkinių spaudimas plius didžiulis atsakomybės jausmas panaikino bet kokį žaismingumo elementą. Pradėjus treniruotis JAV, padedant treneriui Dave'ui Salui iš naujo atradau, ką reiškia būti žaisminga, ką reiškia rimtai treniruotis, bet tuo pačiu – mėgautis tuo, ką darai“, – pasakojo olimpinė čempionė.

Treniruotės Anglijoje pas Johną Ruddą davė nuostabių rezultatų – olimpinį auksą, bet, pasak Rūtos, kasmet krūviai vis didėjo, treniruočių laikas ilgėjo.

„Norėdama pasiekti aukštų rezultatų sunkaus darbo negalėjau išvengti, tačiau dirbdama tokiais krūviais, ties savo psichinių ir fizinių galimybių riba, rizikavau pradėti nekęsti to, ką darau“, – atskleidžia kelio link medalių užkulisius Rūta.

Nuvykusi treniruotis į JAV sportininkė patyrė trenerio Dave'o Salo filosofiją: mažiau yra daugiau.

„Treniruočių ir darbo krūvis JAV buvo gerokai mažesnis lyginant su treniruotėmis Jungtinėje Karalystėje. Dave‘as yra treneris, kuris orientuojasi į kokybę, ne į kiekybę, jis pasitiki savo kompetencija, savo metodika ir ne kartą įrodė, kad galima pasiekti aukščiausių rezultatų darant mažiau“, – dalijasi patirtimi pašnekovė.

Kokia pagrindinė Rūtos pamoka, išmokta treniruojantis abiejose Atlanto pusėse?

„Įsiklausyti į save, atrasti džiaugsmą ir pasitenkinimą sunkiame darbe, kitaip tariant, procese rasti sau apdovanojimą, o rezultatu džiaugtis, bet nematyti jo kaip galutinio ir svarbiausio tikslo. Taip pat nebijoti pasirūpinti savimi, savo poreikiais“, – įsitikinusi Rūta.

Laimė nepriklauso nuo pasiektų rezultatų

Apie panašius dalykus turbūt esame susimąstę ne vienas, bet Rūtos patirtis unikali tuo, kad jos pasiekimai buvo išskirtiniai, matomi viso pasaulio. Deja, ir įtampa, ir aplinkinių spaudimas ją užgriuvo su pasiektiems rezultatams proporcinga jėga. Jaunutei sportininkei reikėjo visa tai atlaikyti ir su tuo gyventi.

„Jeigu mėgaujiesi sportu, jo skausmais ir džiaugsmais, matai tame prasmę, jei tavo savivertė ir laimė nepriklauso tik nuo rezultatų, varžybos tampa labai smagia veikla. Tada viskas ne taip rimta, esi daug labiau atsipalaidavęs. Rezultatai gali ir džiuginti, ir nuvilti, tai svarbios pamokos, bet jie neturėtų nulemti tavo laimės“, – kalba Rūta.

Stovėdama ant bokštelio baseine ir ruošdamasi šuoliui į vandenį, savo mintyse ji jau būdavo padariusi daugybę to plaukimo repeticijų, „išbandžiusi“ įvairias galimas jo versiją – ir pergalingą plaukimą, ir nesėkmę, pavyzdžiui, jei staiga nutruktų akinių gumelė. Pergalvoti visi galimi variantai, kad bet kuriuo atveju iškart būtų galima priimti tai situacijai tinkamiausią sprendimą.

O kas sunkiausia buvo Rūtai būnant geriausių planetos sportininkų olimpe ir kas labiausiai padėjo?

„Svarbiausia tokioje situacijoje – neprisiimti sau kitų lūkesčių, įsiklausyti į save, nepamiršti savo norų. To mokausi ir dabar. Ir labai padėjo supratimas, kad gyvenimas nėra tik juoda ir balta, pergalė ir pralaimėjimas“, – įsitikinusi Rūta.

Pašnekovė neslepia – palikus didįjį sportą jai teko daug ko „atmokti“: suprasti, kad ne viskas yra varžybos, kad nereikia stengtis visur ir visada būti geriausia. Bet daugelis baseine išmoktų dalykų praverčia kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, nuoseklumas, supratimas, kad bet ką darant, procesas pareikalaus laiko, pastangų, ne viskas bus tik malonu ir lengva, ir kad tai yra gerai.

Rūta ir dabar sportuoja – vaikšto į baseiną, plaukioja savo malonumui ir mėgaujasi tuo. Tiesa, prisipažįsta – kartais pradeda užsimiršti ir tenka stabdyti savyje kovotoją, besiveržiančią plaukti greičiau, sparčiau, daugiau: „Ir kada tai pavyksta, būna labai malonu“.

„Dabar stengiuosi kiek galima daugiau įsijausti į darbo procesą, į veiklą, kuria užsiimu. Stengiuosi įžvelgti galimybę ir kiekvienoje situacijoje išmokti kažko naujo“, – pasakoja R. Meilutytė, dabar – VDU studentė.